Piligrimų kelyje: iš Parudaminio į Juodšilius su šv. Uršule Leduchovska
Tikėjimas – tai ne tik žodis ar tradicija, bet ir kelionė, kuria žmogus eina ieškodamas prasmės, ramybės, tiesos ir šviesos. Piligrimystė – viena seniausių ir kilniausių šio tikėjimo išraiškų. Tai ėjimas ne tik žemišku keliu, bet ir į save, į Dievą. Džiugu, kad tokia kelionė tampa gražia Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos tradicija.
Piligriminė kelionė iš Parudominio į Juodšilius tampa gražia ir vis stiprėjančia mūsų gimnazijos tradicija. Ji veda mus per vietas, glaudžiai susijusias su šv. Uršule Leduchovska – mūsų globėja ir seserų uršuliečių kongregacijos įkūrėja.
Šių metų žygis buvo ypatingas – skirtas liturginiam šventosios minėjimui, kvietęs sustoti,
melstis ir prisiminti jos paliktas vertybes. Tad gegužės 29-ąją gimnazijos bendruomenė vėl leidosi į piligriminį žygį – nuo Parudominio bažnyčios iki Juodšilių, takais, kuriais, regis, žingsniavo pati šventoji – drąsi, atsidavusi, mylinti.
Parudaminio bažnyčioje mus pasitiko ir palaimino kun. Deimantas Braziulis, po kurio į kelią – maždaug 7 kilometrų ilgio dvasinį žygį. Tačiau šie kilometrai – ne tik atstumas, o bendrystės, tylos, giesmių, šypsenų ir vaikiško džiaugsmo pilna kelionė, kurią su džiaugsmu įveikė net patys mažiausieji.
Šių metų kelionės išskirtinumą dar labiau pabrėžė garbingų svečių dalyvavimas. Kartu žygiavo kun. Andžejus Šuškevič – Juodšilių palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos bažnyčios rektorius, kun. Cezary Porada iš Skiernievicų, sesuo Miroslava Wojciechowska su jaunimu iš Lenčicos.
Giedojimui vadovavo p. Romekas, s. Irma bei mūsų talentingi mokiniai – ypač aktyviai giedojo 4 klasės mokinės Uršulia ir Agata. Jų balsai įsiliejo į bendrą dvasios pakylėtą nuotaiką ir palietė kiekvieno širdį.
Pasiekę Juodšilių bažnyčią, sukalbėjome Švč Mergelės Marijos litaniją, po jos prasidėjo iškilmingos šv. mišios, kurias aukojo kun. Cezary ir Andžejus. Liturgijoje dalyvavo ir delegacijos iš Lenkijos – Lodzės bei Čenstakavos: seserys uršulietės Aleksandra Topola ir Danuta Nowak bei žinomas aktorius, Lodzės teatro „Veidrodis“ direktorius Kšyštofas Kačmarekas su šeima.
Kun. Cezaro pamokslo žodžiai jautriai priminė, kad kiekvienas žmogus yra neįkainojamas Dievo akyse ir turi unikalią misiją. Mokinių nuoširdus įsitraukimas į gyvą pamokslo dialogą kūrė šiltą, džiaugsmingą ir bendruomenišką atmosferą. Eucharistijos metu meldėmės už mokinius, mokytojus, darbuotojus, mūsų šeimas ir mirusiuosius, o kunigo suteiktas palaiminimas su relikvijomis tapo tarsi jautrus šv. Uršulės prisilietimas – pripildęs širdis ramybės, vilties ir dvasinės šviesos.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios ypatingos piligrimystės – mokytojams, mokiniams, tėvams, svečiams, organizatoriams. Ypatinga padėka skiriama gimnazijos direktorei Ligijai Koženevskai už tai, kad mūsų mokykla yra ne tik žinių šaltinis, bet ir dvasinės stiprybės vieta, kur ugdomos vertybės, kurias išpažino ir liudijo šv. Uršulė.
Tikime, kad šv. Uršulė, žvelgdama iš dangaus, džiaugiasi matydama gyvą jos dvasios tęsinį mūsų bendruomenėje. Tebūna šis kelias – ne pabaiga, o naujos, dar gilesnės dvasinės kelionės pradžia.